Lietuvai siekiant iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, pasiektas svarbus riboženklis – instaliuota saulės elektrinių galia peržengė simbolinę 1 GW (1000 MW) ribą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) energetikos duomenų apžvalga.
Vėjo jėgainių instaliuota galia sudaro 1224 MW. Bendra saulės ir vėjo elektrinių instaliuota galia Lietuvoje šiuo metu sudaro 2266 MW, ir yra didžiausia tarp Baltijos šalių.
„Tikslas iki 2025 m. Lietuvoje turėti 1,2 GW vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių tinklą buvo įrašytas šios Vyriausybės programoje – tad metais anksčiau įgyvendinome vieną iš Vyriausybės programos uždavinių“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
2023 m. pasaulinė elektros energijos apžvalga rodo, jog Lietuva yra antroji pasaulyje šalis (po Kenijos) pagal saulės energetikos plėtrą. Pasak D. Kreivio, elektros poreikis Lietuvoje artimiausiais dešimtmečiais elektros vartojimo augimo bei pramonės dekarbonizacijos augs kartais, todėl būtina ir toliau užtikrinti atsinaujinančios energetikos plėtros spartą.
Kaip veikia vėjo jėgainės
Vėjo elektrinės yra energijos gamybos įrenginiai, kurie paverčia vėjo energiją elektros energija. Tai yra labai svarbi ir plačiai naudojama atsinaujinančios energijos forma, kuri padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir sumažina priklausomybę nuo fosilinių kuro šaltinių. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip veikia vėjo elektrinės.
Vėjo generatoriaus veikimas: Vėjo elektrinėse pagrindinis komponentas yra vėjo generatorius. Tai yra didelis vėjo varomoji mašina, kuri paverčia vėjo energiją elektros energija. Vėjo generatoriai dažniausiai naudoja vėjo jėgą, kad sukurtų sukimosi judesį, kuris yra perduodamas generatoriui. Generatorius veikia pagal elektromagnetinio indukcijos principą, kuris paverčia mechaninę energiją į elektros energiją.
Vėjo jėgos surinkimas: Vėjo elektrinėse vėjo jėga surinkta naudojant vėjo turbinas arba vėjo jėgos lėkštutes. Vėjo turbinos yra didelės bokštui sumontuotos konstrukcijos su dideliais vėjo varomais lopinėliais. Kai vėjas pūva, lopinėliai sukasi ir paverčia vėjo jėgą mechanine energija. Ši mechaninė energija yra perduodama vėjo generatoriui, kuris ją paverčia elektros energija.
Elektros energijos gamyba: Kai vėjo generatorius veikia, jis generuoja nuolatinio srovės (DC) elektros energiją. Tačiau dauguma elektros tinklų naudoja nuoseklios srovės (AC) elektros energiją. Todėl reikalingas elektroninis keitiklis, kuris paverčia DC elektros energiją į AC elektros energiją. Ši elektros energija gali būti naudojama vietiniam elektros tinklui tiekti arba perduodama į bendrą elektros tinklą.
Bokšto ir pagrindo konstrukcija: Vėjo elektrinės dažnai turi aukštus bokštus, ant kurių yra sumontuotos vėjo turbinos. Bokštas padeda pakelti vėjo turbiną aukščiau žemės paviršiaus, kur vėjas yra stipresnis ir stabilus. Be to, bokštas taip pat leidžia atlikti techninį aptarnavimą ir priežiūrą. Taip pat yra pagrindo konstrukcija, kuri užtikrina stabilumą ir tvirtumą.
Ekologinė nauda: Vėjo elektrinės yra labai ekologiška energijos gamybos forma. Jos neleidžia išskirti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir nekenkia aplinkai. Vėjo energija yra išsenkanti, tačiau beveik begalinė, nes nuolat gauname energiją iš vėjo.
Privalumai ir trūkumai: Vėjo elektrinės turi savo privalumus ir trūkumus. Privalumai apima atsinaujinančios energijos naudojimą, mažesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir ilgalaikį energijos tiekimo stabilumą. Tačiau trūkumai gali būti susiję su aukštomis pradinėmis investicijomis, vėjo nepastovumu ir galimomis aplinkosaugos problemomis, pvz., Paukščių susidūrimais su vėjo turbinomis.
Vėjo elektrinės yra svarbi ir efektyvi atsinaujinančios energijos forma. Jos padeda mažinti priklausomybę nuo fosilinių kuro šaltinių ir prisideda prie tvarios energetikos plėtros.
