Ak, tas amžinas galvos skausmas – vėl arbatinukas pasidengė baltomis nuosėdomis, o vandens čiaupas vonioje atrodo lyg apsnigtas vidury vasaros. Atrodo, valai, šveiti, o tos kalkės vis tiek atsinaujina greičiau nei grybai po lietaus. Pažįstama situacija, tiesa? Atrodo, lyg namuose vyktų tylus karas su nematomu priešu, kuris palieka labai matomus pėdsakus. Ir kaip tyčia, tas priešas atakuoja pačias svarbiausias vietas – ten, kur teka vanduo. Jau pradedi galvoti, gal čia kokia mistika, gal vanduo tiesiog nemėgsta tavo naujo chromuoto čiaupo?

Bet nusiraminkime, jokia mistika čia nekvepia. Problema kur kas žemiškesnė ir, laimei, išsprendžiama. Visa kaltė krenta ant taip vadinamo „kieto“ vandens, kuris teka daugelyje Lietuvos namų. Tai vanduo, kuriame gausu ištirpusių mineralų, ypač kalcio ir magnio druskų. Būtent jos, tarsi maži, nematomi vandalai, kaupiasi ant paviršių ir virsta tomis erzinančiomis kalkių nuosėdomis. Taigi, ką daryti? Ar amžinai esame pasmerkti kovai su actu ir citrinos rūgštimi? Tikrai ne. Šiuolaikinis mokslas ir technologijos siūlo kur kas elegantiškesnį ir ilgaamžiškesnį sprendimą – vandens nukalkinimo filtrai gali tapti tikru išsigelbėjimu ir taikos sutartimi jūsų buityje.

Kieto vandens paslaptis – iš kur atsiranda kalkės?

Turbūt ne kartą girdėjote terminą „kietas vanduo“. Bet ką jis iš tikrųjų reiškia? Paprastai tariant, tai vanduo, prisotintas mineralų. Keliaudamas per žemės gelmes, ypač per klinčių, kreidos ar gipso sluoksnius, vanduo natūraliai ištirpina ir su savimi pasiima kalcio bei magnio jonus. Kuo daugiau šių mineralų vandenyje, tuo jis „kietesnis“. Lietuvoje didžioji dalis centralizuotai tiekiamo vandens yra išgaunama iš požeminių šaltinių, kurie kaip tik ir pasižymi didele mineralizacija. Todėl nenuostabu, kad didelė dalis lietuvių savo namuose susiduria su kieto vandens pasekmėmis. Įsivaizduokite, kiekvienas atsuktas čiaupas, kiekvienas užvirintas arbatinukas yra tarsi miniatiūrinė mineralų transportavimo operacija. Kai vanduo išgaruoja arba yra pakaitinamas, šie mineralai nebeturi kur dingti ir nusėda ant paviršių, sudarydami kietą, baltą sluoksnį, kurį mes ir vadiname kalkėmis. Tai natūralus gamtos procesas, tačiau buityje jis sukelia nemažai nepatogumų.

Arbatinukas šaukia SOS – kaip kalkės gadina buitinę techniką?

Mūsų ištikimasis virtuvės pagalbininkas – elektrinis arbatinukas – yra vienas pirmųjų, kuris pajunta kieto vandens smūgį. Kiekvieną kartą, kai verdame vandenį, kaitinimo elementas įkaista, o tai drastiškai pagreitina kalkių formavimosi procesą. Kalcio ir magnio druskos tiesiog „iškrenta“ iš vandens ir prilimpa prie karščiausio paviršiaus – kaitinimo elemento ir arbatinuko sienelių. Iš pradžių tai tik plonas baltas sluoksnis, bet laikui bėgant jis storėja ir virsta tikru akmeniu. O kas tada? Ogi tada prasideda problemos. Šis kalkių sluoksnis veikia kaip izoliatorius, trukdantis kaitinimo elementui efektyviai perduoti šilumą vandeniui. Dėl to arbatinukas vandenį verda ilgiau, o tai reiškia – naudoja daugiau elektros energijos. Jūsų sąskaitos už elektrą tyliai, bet užtikrintai auga. Negana to, nuolat kaistantis ir kalkių apgaubtas elementas gali perkaisti ir paprasčiausiai sugesti, o tai jau reiškia neplanuotas išlaidas naujam prietaisui. Tas pats galioja ir kavos aparatams, skalbimo mašinoms, indaplovėms – visur, kur vanduo yra kaitinamas.

Čiaupo drama – ne tik estetikos problema

Baltos, sunkiai nuvalomos dėmės ant chromuotų maišytuvų, dušo galvučių ir kriauklių – tai tik ledkalnio viršūnė. Nors estetinė problema akivaizdi ir tikrai erzina (juk norisi, kad vonios kambarys blizgėtų, o ne atrodytų apleistas), kalkių nuosėdos sukelia ir kur kas rimtesnių bėdų. Pavyzdžiui, jos užkemša mažas dušo galvutės skylutes, todėl vandens srovė tampa silpna ir netolygi. Kas gali būti labiau nuviliančio už bandymą nusiprausti po dušu, iš kurio vanduo vos varva? Taip pat kalkės kaupiasi čiaupų aeratoriuose (tuose mažuose sieteliuose čiaupo gale), mažindamos vandens pralaidumą ir slėgį. Ilgainiui kalkių nuosėdos gali pažeisti maišytuvų vidinius mechanizmus, tarpines, todėl čiaupai pradeda varvėti, sunkiai sukinėjasi. Galiausiai gali tekti keisti visą maišytuvą. Taigi, ta iš pažiūros nekalta balta apnaša gali virsti santechnikos gedimų ir neplanuotų išlaidų priežastimi. Kova su kalkėmis tampa nebe grožio, o namų ūkio funkcionalumo klausimu.

Sveikatai (ne)kenkia – mitai ir tikrovė apie kietą vandenį

Išgirdus, kad vandenyje gausu kalcio ir magnio, gali kilti klausimas – o gal tai netgi naudinga sveikatai? Juk šie mineralai yra būtini mūsų organizmui. Ir iš tiesų, kietas vanduo nėra kenksmingas gerti. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, jog kieto vandens vartojimas darytų neigiamą poveikį sveikatai. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad regionuose, kur vanduo kietesnis, žmonės rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kietas vanduo gali turėti neigiamą poveikį mūsų odai ir plaukams. Prausiantis kietu vandeniu, muilas ir šampūnas prasčiau putoja, o ant odos lieka plonytė mineralų plėvelė, kuri gali kimšti poras, sausinti odą, sukelti niežulį ar net paūminti egzemos simptomus. Plaukai po plovimo tokiu vandeniu gali tapti šiurkštūs, praradę blizgesį ir sunkiai iššukuojami. Kaip yra pasakęs garsus dermatologas: „Mes dažnai ieškome problemų brangiuose kremuose, pamiršdami, kad didžiausią įtaką odai daro tai, kuo ją prausiame kasdien.“ Taigi, nors gerti kietą vandenį saugu, jo išorinis poveikis gali būti ne toks malonus.

Ona skaičiuoja – kiek kainuoja kietas vanduo?

Pabandykime pažaisti buhalterius ir paskaičiuoti, kiek gi mums kainuoja tas „kietas“ vandentiekio turtas. Pirmiausia, kaip jau minėjome, išauga elektros sąnaudos. Apkalkėjęs arbatinuko ar boilerio kaitinimo elementas reikalauja daugiau energijos tam pačiam vandens kiekiui sušildyti. Skaičiuojama, kad vos 1,5 milimetro kalkių sluoksnis gali padidinti energijos sąnaudas net iki 15%! Antra, kenčia buitinė technika. Skalbimo mašinos, indaplovės, kavos aparatai – visi jie greičiau dėvisi ir genda. Tai reiškia dažnesnius meistrų iškvietimus ir galiausiai – ankstesnį prietaisų keitimą naujais. Trečia, išauga buitinės chemijos sąnaudos. Kietame vandenyje muilas, skalbimo milteliai, indų plovikliai ir šampūnai daug prasčiau putoja ir veikia ne taip efektyviai. Dėl to, norint pasiekti tą patį švaros rezultatą, jų reikia naudoti gerokai daugiau. Štai ir išeina, kad Ona, pirkdama vis daugiau nukalkinimo priemonių, skalbiklių ir mokėdama didesnes sąskaitas, netiesiogiai moka „kieto vandens mokestį“. Susidaro nemaža suma per metus, tiesa?

Magiški filtrai – kas tie vandens nukalkinimo filtrai?

Laimei, egzistuoja sprendimas, leidžiantis pamiršti šias problemas. Tai – vandens nukalkinimo filtrai, dar vadinami vandens minkštinimo sistemomis. Jų veikimo principas yra stebėtinai paprastas, bet genialus – jonų mainai. Filtro viduje yra speciali katijonitinė derva, kuri yra „įkrauta“ natrio jonais. Kai kietas vanduo teka per šią dervą, įvyksta mainai: derva tarsi magnetas pritraukia ir sulaiko „kietuosius“ kalcio ir magnio jonus, o į vandenį vietoj jų atiduoda „minkštuosius“ natrio jonus. Rezultatas? Iš čiaupo bėga minkštas vanduo, kuriame nebėra kalkes sukeliančių mineralų. Pati sistema veikia automatiškai. Kai derva prisipildo kalcio ir magnio jonų, filtras pats įjungia regeneracijos ciklą. Jo metu per dervą praleidžiamas koncentruotas druskos (natrio chlorido) tirpalas, kuris išplauna sukauptus kalcio ir magnio jonus į kanalizaciją, o derva vėl „pasikrauna“ natrio jonais ir yra pasirengusi tolesniam darbui. Vartotojui tereikia kartais papildyti specialiame bakelyje esančias druskos tabletes.

Vandens nukalkinimo filtrai – kokį pasirinkti?

Rinkoje galima rasti įvairiausių vandens nukalkinimo filtrų, tad kaip išsirinkti tinkamiausią? Svarbiausias kriterijus – filtro našumas, kuris priklauso nuo jūsų namų ūkio vandens suvartojimo ir vandens kietumo lygio. Prieš įsigyjant filtrą, būtina atlikti vandens tyrimus, kad sužinotumėte tikslų kietumo rodiklį. Paprastai filtrai skirstomi pagal katijonitinės dervos kiekį – kuo jos daugiau, tuo daugiau vandens filtras gali išvalyti iki kitos regeneracijos. Šeimai gyvenančiai nuosavame name reikės galingesnės sistemos nei vienam asmeniui bute. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į filtro valdymo tipą – jis gali būti mechaninis arba elektroninis. Šiuolaikiniai elektroniniai filtrai yra protingesni, jie apskaičiuoja vandens suvartojimą ir regeneraciją atlieka tik tada, kai tai būtina, taip taupydami vandenį ir druską. Taip pat yra kompaktiškų modelių, skirtų montuoti butuose, pavyzdžiui, po kriaukle, ir didesnių sistemų, kurios montuojamos katilinėse ar techninėse patalpose ir minkština vandenį visuose namo čiaupuose.

Ilgalaikė investicija – ar verta įsirengti filtrus namuose?

Iš pirmo žvilgsnio, vandens nukalkinimo filtro įrengimas gali pasirodyti nemaža investicija. Tačiau pažvelgus į tai iš ilgalaikės perspektyvos, vaizdas visiškai pasikeičia. Tai investicija, kuri atsiperka su kaupu. Pirmiausia, jūs sutaupote pinigus, kuriuos anksčiau leisdavote didesnėms elektros sąskaitoms, dažnesniam buitinės technikos remontui ar keitimui. Jums nebereikės pirkti galybės brangių nukalkinimo priemonių. Antra, sutaupote laiko ir nervų, kuriuos skirdavote nuolatiniam kalkių šveitimui nuo įvairių paviršių. Vonios kambarys ir virtuvė ilgiau išliks švarūs ir blizgantys. Trečia, pagerėja gyvenimo kokybė. Indai iš indaplovės išimami žvilgantys, be jokių baltų dėmių. Drabužiai po skalbimo tampa minkštesni ir puresni. Oda ir plaukai džiaugiasi švelniu vandeniu. Taigi, investicija į vandens nukalkinimo filtrai yra ne kas kita, kaip investicija į savo komfortą, ramybę ir finansinę gerovę. Tai protingas žingsnis, leidžiantis išspręsti problemą iš esmės, o ne nuolat kovoti su jos pasekmėmis.

Taigi, kitą kartą, kai pamatysite baltas apnašas ant savo arbatinuko, prisiminkite, kad tai nėra neišvengiama lemtis. Tai tiesiog ženklas, kad jūsų namams verkiant reikia pagalbos kovoje su kietu vandeniu. Šiandieninės technologijos leidžia šią problemą išspręsti kartą ir visiems laikams, paverčiant vandenį iš priešo jūsų buities draugu. Minkštas vanduo – tai ne prabanga, o protingas pasirinkimas, kuris atneša apčiuopiamą naudą kiekvieną dieną.

Pamirškite varginantį šveitimą ir nuolatinį galvos skausmą dėl sugadintos technikos. Investavę į kokybišką vandens minkštinimo sistemą, ne tik apsaugosite savo namus, bet ir atrasite naują komforto lygį. Juk malonumas slypi smulkmenose – krištolo skaidrumo stiklinėje, minkštame rankšluostyje ar tiesiog tobulai blizgančiame virtuvės čiaupe. Atėjo laikas baigti kalkių karus ir pradėti mėgautis vandeniu tokiam, koks jis ir turėtų būti – švarus ir švelnus.

  • Faktas Nr. 1 – Daugelyje Lietuvos regionų vanduo yra kietas arba labai kietas, nes išgaunamas iš požeminių klinties ir dolomito sluoksnių.
  • Faktas Nr. 2 – Vos 1 milimetro storio kalkių sluoksnis ant kaitinimo elemento gali padidinti elektros energijos sąnaudas iki 10-12%.
  • Faktas Nr. 3 – Naudojant minkštą vandenį, skalbimo priemonių ir kitos buitinės chemijos galima sunaudoti net iki 50% mažiau.
  • Faktas Nr. 4 – Vandens nukalkinimo filtruose naudojamas jonų mainų principas, kurio metu kalcio ir magnio jonai pakeičiami natrio jonais.
  • Faktas Nr. 5 – Nors kietas vanduo nėra kenksmingas sveikatai jį geriant, jis gali sausinti odą, plaukus ir paūminti dermatologinių ligų simptomus.