Pupelės siejamos pradėjus žydėti alyvoms, taigi apie gegužės antrąją pusę. Daigai pasirodys greičiau, jeigu sėklos bus išmirkytos šiltame vandenyje, o vėliau nusausintos atvirame lauke. Pupelės šilumą mėgstantis augalas, dygsta esant 10-12 laipsnių temperatūros. Siejama į atvirą dirvą apie 3-5cm. gyliu, priklausomai nuo dirvos sunkumo. Pasėjus verta lengvai žemę paspausti, kad pupelės geriau pasiektų dirvos drėgmė. Pirmą kartą žemė purenama, jeigu virš pasėtų pupelių susidaro dirvos plutelė, o jei pasirodė daigai, to daryti negalima, nes yra pavojus nulaužti trapius ūglius. Augančios lauke pupelės tręšiamos du kartus. Pirmą kartą tręšiama pasirodžius pirmąjam tikrąjam lapui. Antrą kartą tręšiama praėjus 3 savaitėms, kai pradeda formuotis žiedai. Pupelės nėra reiklios drėgmei joms svarbiau šiluma.
Pupelių veislės
Pagal formą pupelės skirstomos į krūmines ir vijoklines, pagal ankšties struktūrą į gliaudomasias ir šparagines, kurios dar gali būti skirstomos į cukrines ir pusiau cukrines, kur pergamentinis sluoksnis silpnai išsivystęs. Taip pat kai kurios šparaginės veislės turi juostelę anksčių sujungime.
Pupelės
Pupelės- labai maistingas ir sveikatai naudingas maisto produktas. Pupelėse labai gausu žmogaus organizmui būtinų baltymų. Tai pat pupelės išsiskiria geležies gausa, jose yra magnio, folio rūgšties ir vitamino B6. Šie elementai užtikrina sklandų širdies ritmo sutrikimų. Gausu pupelėse ir kitų mineralų bei naudingų medžiagų: fosforo, kalio, cinko ir kitų.
Pupos
Pupa- viemetis žolinis augalas, apie 40-120cm. aukščio. Turi ilgą liemeninę šaknį ir statų stiebą. Lapai poromis priešiškai pluksniški. Žiedai balti, ant papėdlapių juodomis aksominėmis dėmėmis, po 5-8 susitelkę kekėse. Vaisius- nuo 4- 20cm. ilgio, iš pradžių ankštis žalia, mėsinga, prinokusi tampa tamsiai ruda. Ankštyse būna 3-5 stambios plokščios, įvairių veislių skirtingų spalvų rožinės, žalios, rudos, tamsiai violetinnės sėklos. Žydi nuo birželio- rugpjūčio mėn, labai reiklios drėgmei. Pupose yra daug aminorūgščių, angliavandenių, fermantų, daug fosforo ir proteinų, vitaminų A, B, C. Maistui vartojamos subrendusios ar nesubrebdusios pupos. Negalima vartoti neišvirtų ar blogai išvirusių pupų, nes jose gali būti toksinių medžiagų, kurios suyra veikiant šilumai.
