Efektyvus ir tvarus pastatų šildymas – viena aktualiausių temų tiek individualių namų savininkams, tiek verslui, užsiimančiam statybomis, renovacija ar inžinerinių sistemų montavimu. Rekuperatoriai pastaraisiais metais tapo dažnu sprendimu moderniuose ir energiškai efektyviuose pastatuose, tačiau neretai kyla klausimas – ar tokia sistema gali visiškai pakeisti tradicinį šildymą? Šiame straipsnyje aptarsime, kas iš tiesų yra rekuperacinė sistema, kokie mitai supa jos galimybes ir ką sako praktika bei Lietuvos reglamentai.
Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai individualių namų projektuotojai ar net kai kurie sistemų tiekėjai vartotojams žada, jog rekuperacinė sistema gali būti vienintelis namo šildymo sprendimas. Teoriškai tokia galimybė egzistuoja, tačiau reali praktika rodo, kad šis teiginys dažnai yra klaidinantis arba tinkamas tik labai specifinėms situacijoms. Norint tinkamai įvertinti tokio sprendimo galimybes, būtina analizuoti ne tik technologinius, bet ir norminius, klimato bei vartotojo gyvenimo būdo aspektus.
Kas yra rekuperacija ir kaip ji veikia?
Rekuperacija – tai mechaninio vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu, kurios tikslas – užtikrinti pastato vėdinimą su minimaliais šilumos nuostoliais. Pagrindinis rekuperatoriaus elementas – šilumokaitis, kuriame šiltas šalinamas oras perduoda savo šilumą šviežiam įtraukiamam orui. Tokiu būdu galima susigrąžinti iki 85–90 % šalinamo oro šilumos. Tačiau tai vis dar yra tik šilumos grąžinimas, o ne aktyvus šildymas.
Lietuvoje populiariausi plokšteliniai kryžminio arba priešpriešinio srauto rekuperatoriai, taip pat sparčiai populiarėja rotaciniai rekuperatoriai, turintys galimybę dalinai perkelti ir drėgmę. Vis dėlto svarbu suprasti, kad joks rekuperatorius negamina šilumos – jis tik sumažina šilumos nuostolius dėl vėdinimo.
Rekuperatorius – papildomas, bet ne pagrindinis šilumos šaltinis
Vienas dažniausių mitų – kad rekuperatorius gali būti vienintelis šilumos šaltinis namuose. Taip nėra. Net ir pačiuose sandariausiuose A++ energinės klasės namuose rekuperacija negali patenkinti visų šildymo poreikių. Šilumos poreikis žiemą, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau -10 °C, yra ženklus, o į sistemą tiekiamas oras net su šilumos grąža bus vos keletu laipsnių šiltesnis nei lauko temperatūra.
Nors kai kurie gamintojai siūlo rekuperatorius su papildomais oro šildytuvais (elektriniais arba vandens), jų galia dažniausiai siekia tik 1–2 kW – tai nepakankama, norint apšildyti visą namą. Tokie šildytuvai labiau skirti komfortui palaikyti pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, rudenį ar pavasarį.
Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos
Pagal STR 2.01.02:2016 reglamentus, naujai statomuose pastatuose turi būti įrengta vėdinimo sistema su šilumos grąža, bet tuo pačiu turi būti užtikrintas ir reikalavimus atitinkantis šilumos tiekimo sprendimas. Vien tik rekuperatorius šiuose reglamentuose nelaikomas pilnaverte šildymo sistema. Net pasyviuose namuose, kurių šilumos poreikis yra itin mažas (mažiau nei 15 kWh/m² per metus), vis tiek būtina turėti papildomą šilumos šaltinį – grindinį šildymą, šilumos siurblį, elektrinius radiatorius ar pan.
Be to, Lietuvos klimatinės sąlygos – gana ekstremalios šildymo sezono metu. Sausio mėnesį vidutinė temperatūra siekia apie -5 °C, bet ne retai pasitaiko ir -20 °C šalčiai. Tokiu metu šviežias oras, net ir pašildytas per rekuperatorių, nesuteikia pakankamai šiluminės energijos, kad užtikrintų komfortišką vidaus temperatūrą.
Kada rekuperatorius gali prisidėti prie šildymo?
Yra situacijų, kai rekuperatorius ženkliai prisideda prie bendros namo šilumos balanso. Pavyzdžiui, mažos kvadratūros, labai sandariuose ir itin gerai apšiltintuose namuose, kuriuose gyvena keli asmenys, kasdien gaminantys maistą, naudojantys buitinę techniką – t. y. patys generuojantys daug vidaus šilumos. Tokiu atveju rekuperatorius gali padėti palaikyti pakankamą komforto lygį ilgą laiką be papildomo šildymo, tačiau tai – išimtis, o ne taisyklė.
Kita situacija – tarpsezonis, kai dienomis temperatūra pakyla, o naktimis nukrenta žemiau nulio. Tinkamai sureguliuotas rekuperatorius gali padėti sulaikyti dieną sukauptą šilumą ir ją paskirstyti tolygiai per visas patalpas.
Ką svarbu žinoti planuojant šildymo sistemą?
Nors rekuperacija – būtina efektyvaus pastato dalis, ji neturėtų būti traktuojama kaip pagrindinis ar vienintelis šildymo sprendimas. Planuojant namo inžinerines sistemas, reikėtų:
- Atskirai vertinti šildymo ir vėdinimo poreikius;
- Skaičiuoti šilumos nuostolius per atitvaras, o ne tik per vėdinimą;
- Atsižvelgti į klimato sąlygas, o ne tik į teorines galimybes;
- Rinktis kompleksinį sprendimą: rekuperacija + šilumos siurblys, grindinis šildymas ar infraraudonųjų spindulių sistemos.
Bene dažniausia klaida – bandymas sutaupyti, atsisakant pilnavertės šildymo sistemos ir tikintis, kad rekuperatorius bus pakankamas. Tai gali lemti ne tik nekomfortišką gyvenimą žiemą, bet ir problemas su statybų inspekcija dėl neatitikties reglamentams.
Modernus požiūris į pastato šildymą – tai ne vienos sistemos pasirinkimas, bet jų tarpusavio sinergija. Rekuperatorius atlieka savo funkciją – mažina šilumos nuostolius dėl vėdinimo, tačiau nesukuria pakankamos šiluminės energijos, reikalingos komfortui palaikyti žiemą.
